Lankytinos vietos
Ar jūs kadu buvį Mergažerin? Jei cia ataitūt kadu, tai jis jumi pasrodzyt kap paprastas kaimas, panašus in daugelį Dainavos krašto kaimų. Vidurin kaimo ajna kelukas, o palei jį tai vienon pusėn, tai kiton stovi nedzideli medziniai namai. Per visų kaimų vingiuoja tyro vandens upelukas. Cia daug gamtos, miškų, pievų. Ir cik daugiau pasbuvus, pagyvenus ir pažinus šitų vietų joj pasdaro mielà ir savà…
Marcyno Vainilaicio sodzyba
1933 metų sausio 26 dzienų Mergažerin, Ilgavyžių galan gimė garsus vaikų poetas, rašytojas Marcynas Vainilaicis. Mirė jis 2006 metų birželio 20 dzienų, palaidotas Mergažerio kapinėsna.
Marcynas, dar būdamas studentu, ėmis spausdzyc eilas visokion spaudon. 1960 m. išejo jo pirmoj eilėraščių knyga „Vyturiai palydi plūgą“. Tai pirmoj ir cik viena jo knyga, skirta suaugusiesiemi. 1963 m. pasrodė jo pirmas eilėraščių rinkinys vaikuciam „Pupų pėdas“.
1976 m. už knygų „Mano volungėlė“ buvo jis apdovanotas valstybini premiju. 2003 m. knyga „Sidabrinė kultuvėlė“ pripažyta geriausiu metų poezijos knygu vaikams. 2003 m. birželio 25 d. prezìdentas Rolandas Paksas apdovanojo Marcynų Vainilaicį Vytauto Dzidziojo ordino Karininko kryžium.
Korpio mokykla
Pirma lietuviška mokykla Mergažerin atsidarė 1922 metais. Ji inkurta Antano Kašėtos naman. Tai buvo Vilniaus lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ globojama mokykla. Tadu mokyklom buvo sunku, už jų išlaikymų ir mokytojo buto nuomų mokėj mokinių tėvai, atlyginimų mokytojui mokėj „Ryto“ draugija. Mergažerio kaimi dažnai keitės ir mokytojai. Mokslo metai dažnai neprasdėdavo laiku, o vėluodavo.
Lig pat 1939 metų, kol Lenkija buvo okupavus Rytų Lietuvų, lenkai visap varžė lietuviškų mokyklų veiklų ir jas uždarinėjo. Tep buvo ir Mergažerio mokyklai. Nuo 1930 m. ligi 1939 m. kaimi veikė cik lenkiškos mokyklos, kuriosna mokytojavo lenkai, katriej nemokėjo lietuviškai kalbėc. Vaikai buvo mokomi cik iš lenkiškų vadovėlių.
1939 metais rudenį Vilniaus kraštas grįžo Lietuvai, o rozu daugelin kaimų ir miestelių vėl buvo atkurtos buvį arba imtos kūrc naujos lietuviškos mokyklos.
Korpio mokykla yra pirma Mergažerio kaimi atkurta 1939 metais pradzios mokykla.
Vieta, kur žuvo Naras
Parcizanas Boleslovas Poškus gimė 1900 m. dabarcinėn Senon Varėnon. Tarpukariu, nepriklausomybės metais, buvo labai insitraukis in Lietuvos Šaulių sąjungos veiklų, priklausė Varėnos I būriui, dirbo policinyku.
Jis pasvadzino „Naru“ ir in partizanų būrius insitraukė nuo pat 1944 m. vasaros – tadu, kadu prasdėj kova prieš bolševikus Dzūkijon. Pradzion partizanavo Valkinykų krašti, kur buvo būrio vadu (Geležinio Vilko rinktinė), paskiau, 1945 m. pabaigon, Jono Jakubavičiaus – Rugio būrin pradėj aic skyriaus vado pareigas, 1946 m. perėjo in Adolfo Baublio – Merkio būrį kap 3-cio bataliono 2-o būrio partizanas.
Bolius Poškus – Naras buvo akcyvus parcizanas, dalyvavo daugelin parcizaninių kovų.
1946 m. gruodzio 27 d. Mergažerin tokia kova jam buvo paskucinė. Partizano B. Poškaus kūnas galėc savaitį išgulėj išniekytas gatvėn Senon Varėnon priešais NKVD langus, per katruos stribai žiūrėj, ar kas nor priveis ir insiduos, kad turi kokių nor ryšių su žuvusiu. Parcizano Naro lavonų stribai numetė in apkasus už Senosios Varėnos kapinių, o vieciniai gyventojai Ignas Poškus ir Jonas Bruzgė slapcia pakavojo juos miestelio kapinėsna nesenai palaidoto žmogaus kapi, kad niekam nekilt kokis intarimas.
Koordinatės ir vieta žemėlapyje (54.1975616, 24.5150524)
Kaimo kryžiai
Už žmonių suaukotus pinigus 2021–2024 metais buvo atstacyci trys kaimo kryžiai. Kryžiai palei dzūkiškas tradicijas aprišči kvartukėlėm. Darbų autorius buvo skulptorius Marijus Baukus.
Senoji gyvenvietė
Kadų kadai šali kaimo buvo rasta akmens amžiaus gyvenvietė. Tai kas tyrė, tai rado akmeninių kirvių iš titnago.
Pirmi žmones buvo medziotojai ir visokių šaknų, vaisių, uogų, grybų, paukšcių kiaušinių rinkėjai. Kaimai formuocis ėmė cik tadu, kap žmones pradėj dyrbc žemį ir augyc gyvulius. Ale gi nuog pirmų žmonių ligi Mergažerio kaimo atsiradimo pravej ne vienas tūkstancis metų.
Koordinatės ir vieta žemėlapyje (54.1971938, 24.4988197)
Derežna
Derežna – upelukas, Merkio kairysis intakas. Upeluko ilgis – 13,4 km. Prasdeda jis tuoj in pietvakarius nuog Varėnos, šalia Vilniaus–Marcinkonių gelžkelio. Teka daugiausia in vakarus pro miškus, prateka Mergežerio kaimų. Inteka in Merkį 31,9 km nuo jo žiocių, tuoj in pietus nuog Perlojos.
Visa upelio vaga patenka Merkio ichtiologinin drauscinin. Derežnos nereiktų maišyc su Derėžnyčiu, katroj inteka Merkin kiek aukšciau.
Upėvardis laikomas slavizmu iš blrs. деражня, дражня „vieta, kur apdorojama mediena, karnos, žievės“.
Liepos žūcies vieta
Vincas Valentukėnas-Liepa gimė 1921 m. Mokės savo kaimo lietuviškose ir lenkiškose mokyklose. Per vokiecių okupacijų pusantrų metų dirbo maisto fabriko sargu Naujon Vilnion. Vincas nenorėj stoc tarnauc vokiecių kariuomenėn, tai iš fabriko išejo. Nenorėj jis tarnauc ir ruskių kariuomenėn. Namuosna po grindzimi buvo išsikasis nedzidelį slėptuvį. Enkavadistai jį surado 1944 m. gruodzio mėn. Vincų paskyrė službon. Kap jį varė in traukinį Varėnon, Vincas pabėgo ir 1945 m. pradzion susrado partizanus.
1945 m. gruodzio 15 d. Liepa dalyvavo kap puolė Merkinį, dvejosna diversijose Varėnos-Eišiškių plenti 1946 metais. Jo mocyna Paulina darydavo partizanam valgyc, tai Liepa dažnai pareidavo namo. 1946 m. lapkricio 15 d., cik parejis namo, Liepa pamatė, kad nuog kluono ataina ruskio kareivis. Vincas atsistojo virtuvėn, ir kap cik tas kareivis pradarė duris, palaido in jį kulkas. Paskum šoko pro langų bėgc miškan. Perbėgo klonį ir kilo kalnan, ir tadu jį pašovė. Sužeistas ir kareivių beveik pavytas, paskišo ginklo vamzdzį sau po smakru ir paspaudė gaidukų. Nor Merkio rinkcinės III bataliono vado pavaduotojo Vyto (Adolfo Baublio) 1946 11 16 raporti rinkcinės vadui sakoma, kad Liepa „buvo rusų mirtinai nukautas“.
Tai pirmasis žuvis mergažeriškis parcizanas.
Koordinatės ir vieta žemėlapyje (54.1956043, 24.4927096)
Mergažerio ažeras
Mergažeris – ažeras pietų Lietuvon, Varėnos rajoni, kur tai 3,5 km in pietvakarius nuog Varėnos. Ažero ilgis iš pietvakarių in šiaurės rytus – 0,39 km, plocis – iki 0,21 km. Krantai daugiausia pelkėci, cik piecinis sausas ir aukštas. Aplink ažerų yra Mergažerio miškas. Pietvakariuosna išteka upelis link netoliesna pratekancios Derežnos.
XVIII a. ir XIX a. dokumentuosna, rašytuose lenkiškai ir ruskai, Mergažerio ažeras vadzytas Ašeriniu, Ošeriniu ar Ožeriniu.
Ūžuolas
Kaimi yr ūžuolas, katro kamienas siekia gal kokius 470 cm, aukščis link 15 m. Medzin yra dravių.
Koordinatės ir vieta žemėlapyje (54.2009757, 24.5187217)
Kelminiai aviliai
Dar gal 20 amžiaus vidurin Mergežerin buvo drevinė bitininkystė. Ale paskiau jau ėnė rascis šiuolaikiniai aviliai, dravių medziuosna neliko, o neliko ir bicinykų, katriej moka laipioc.
Kaime bicinykas Jonas bicinykavimų perėmė iš savo dziedo. Savo bicynan laiko ir senus kelminius avilius. Medaus iš šitų avilių neima ir bitių gyvenimo neriktavoja, ale cik vandens jomi inpila.
Koordinatės ir vieta žemėlapyje (54.2024505, 24.5219417)
Trakelių akis
Yra išlikį cik žmonių pasakojimas, kad Mergažerio kaimi, Trakeliuosna buvus akis. Tep kap Ūlos akis, gal dar net gražesnė ir didesnė. Ale užiajo bebrai ir toj vieta užtvino, tai dartės prie akies prieic ir jų pamacyc nūnai neseka.