Mergažeris

Tai nedzidelis kaimas vidurin Dainavos girių. Kaimo vidurin kap maža Dzievo akelė mirksi mažukas ažerukas, Mergažeriu vadzinamas. Ir visų kaimelį apraizgiusi Derėžnyčios upelė, tekanci pievom, miškais ir per pacį kaimų. Miškai aplink – žali, platūs pušynai, katriej visadu šių apylinkių gyventojam buvo dūšios atgaiva ir kūno ramybė, o teipogi ir maitintojas. Cia viskas sukas gamtos ritmu: darbai, šventės ir kožna dziena. Gyvenimas Mergažerin – lėtas ir ramus, ir jan ciek daug yra gamtos išmincies ir ramybės.

Mergažeris priklauso Varėnos rajono savivaldzybei ir randas 4 kilometrai in pietvakarius nuog Varėnos. Pirmų rozų kaimo pavadinimas buvo paminėtas 1785 metų mokescių inventoriun. Jo apylinkėsna buvo rasta akmens amžiaus gyvenvietė, o jos tyrinėjimo metu buvo rasci akmeniniai kirvukai iš titnago, katriej porina, kad cia jau senai žmogaus būta ir veikta.

Yra Mergažerio kaiman tokis labai senas ąžuolas. Niekas nežino, kokis jo amžius, ale gal jau keturios kartos žaidzia jo drevėn, prieg jo švencia šventes. Šito medzio kamienas yra gal koki 470 cm, o aukščis – gal kokiej 15 metrų.

2007 metais kaimo gyventojai netyčia Mergažerio ažeran surado ir ištraukė medzinį ilgų daiktų. Paskvietė archeologus, istorikus ir jiej nustatė, kad cia bus ištrauktas XIV a. luotas, tokia sena medzinė valcis, kurių gyventojai naudodavo žuvimi gaudzyc ar plaukioc. Buvo nustacyta, kad šitoj valcis – viena seniausių Lietuvon. Joj buvo restauruota ir perduota Dzūkijos nacionalinam parkui, o dar joj yra Marcinkonių etnografiniam muziejun.

Kaimo piecinėn dalin teka Viršukrokšlio šalcinis. Jis prasdeda tokion balon, tadu toj bala didėja, platėja ir ima tekėc upelukai in visas puses. Seni žmonės tikėdavo, kad šitų šalcinių vanduo gydo akis.

Mergažeris – tai mielas sodzius, kur saulė laidzias vakarais ant ažero, o dangus nusdažo visokiom spalvom ir rytais rūkai užlieja pievas, laukus ir pamiškes.